Laimė - dovanoti ir atrasti patirtis

Moksliškai įrodytas laimės didinimo būdas

Prisijunkite prie mūsų laimės skleidimo misijos!

Mes visi ieškome laimės

Čia, „Laisvalaikio dovanose“, mes užsiimame laimės verslu: kiekvieną dieną ateiname į darbą prisimindami, jog vakar daugybė žmonių vienas kitam dovanojo smagias ir malonias patirtis, dalijosi laime visoje šalyje, ir tą padėsime jiems daryti ir šiandien – koks nuostabus šis jausmas!

Mūsų misija – pakeisti dovanojimo kultūrą.

Mažiau dėmesio skirkime materialiems dalykams, sumažinkime vartojimą ir suteikime tikrą laimės pojūtį savo draugams bei artimiesiems. Pagalvokite apie tai, ką prieš penkerius metus, gimtadienio ar kita ypatinga proga, gavote dovanų. O dabar pagalvokite apie laiką, kai išbandėte jums padovanotą patirtį. Pirmuoju atveju, jeigu tai buvo daiktas, tikriausiai sunku jau jį ir įvardinti, o štai antruoju atveju yra atvirkščiai – dažniausiai visi puikiai tai prisimena. Stebuklingas dalykas, susijęs su patirtimis, yra tai, kad nors jos ir baigiasi, mes toliau jomis gyvename. Praėjus šešiems mėnesiams, vargu ar vis dar kalbėsite apie naują buities prietaisą ar drabužį, o tuo tarpu patirtys tampa istorijomis, kuriomis galite dalintis dar ir dar kartą, tokiu būdu tarsi išgyvenant patirtas akimirkas vėl iš naujo.

O ką apie visa tai sako mokslas?

2003 m. psichologai Leaf Van Boven ir Thomas Gilovich atliko pirmąjį empirinį tyrimą, palygindami dviejų pirkinių – patirčių ir materialių prekių – įtaką mūsų laimei. Rezultatai parodė, kad beveik visais atvejais patirtys sukelia didesnį bendrą pasitenkinimą.

Po daugybės papildomų tyrimų, mokslininkai padarė išvadą, kad patirtys žmonėms teikia laimę dėl šių pagrindinių keturių priežasčių:

# 1 Patirtys leidžia geriau pažinti save

Vienas iš būdų apibūdinti save kitiems yra mūsų išorė – tai apranga, aksesuarai ir kiti įvaizdžio elementai. Nors mūsų išvaizda siunčia aplinkiniams pirminę, ir neretai labai paveikią, žinią, tačiau pernelyg susitelkiant į tokį savęs apibrėžimo būdą, tai gali sąlygoti išaugusį materialių prekių vartojimą. Tokiu atveju daiktai tampa reikalingi tik tam, kad juos pademonstruoti aplinkiniams. Su patirtimis yra visiškai kitaip – jos tampa mūsų autobiografijos dalimi, vadinasi, ir pačių mūsų dalimi. Patirtys išlieka mūsų prisiminimuose ir istorijose, kitaip tariant, jos yra kažkur „čia“ (Frank). Kaip sakė Carter ir Gilovich, mes, tiesiogine to žodžio prasme, esame visų mūsų patirčių suma. Kad ir kokiu materialistu žmogus gali būti, mes nesame turimo materialaus turto suma.

# 2 Patirtys sieja mus su kitais žmonėmis labiau nei daiktai

Perkant patirtį, o ne daiktą, gauname dvigubą naudą – iš pačios patirties, ir iš dalijimosi ja su kitais. Juk taip malonu pasidalinti patirtimi su šeima, draugais ar net su menkai pažįstamais žmonėmis – tikėtina, kad pasidalinę bendra patirtimi, ir su jais tapsime draugais. Žmonės daugiau kalba apie išgyventas patirtis, o ne apie materialų turtą. Taip yra todėl, jog, visų pirma, patirtys sukuria įdomias istorijas. Tokias istorijas žmonėms iš tikrųjų įdomu klausytis, priešingai nei pasakojimus apie naujo išmaniojo telefono funkcijas ar naujos rankinės patogumą. Be to, sutikus kitą asmenį, kuris, išbandė tokią pačią patirtį, nors ir ne tuo pačiu metu, kaip ir jūs, yra tikimybė, jog į tą asmenį žiūrėsite daug palankiau. Tai reiškia, kad vien žinojimas, jog kažkas leidosi į panašų nuotykį, kaip ir jūs, kuria stipresnį ryšį.

O koks skirtumas tarp įspūdžio dovanos pirkimo sau ir to, kai ji gaunama, kaip dovana?

Remiantis Chan ir Mogilner atliktu tyrimu, emocijų intensyvumas nesiskiria gavus materialą ar įspūdžio dovaną, tačiau dovanos gavėjas patiria intensyvesnes emocijas tada, kai naudoja būtent pastarąją dovaną, kas kuria stipresnį ryšį ir tvirtesnius santykius su dovanotoju. Kiti atlikti eksperimentai taip pat patvirtino, kad patirčių dovanojimas stiprina santykius labiau nei materialios dovanos, nepaisant to, ar dovanos gavėjas patirtį išbando vienas, ar kartu su dovanotoju.

Taigi, patirčių dovanojimas, dėl minėtų priežasčių, atlieka itin reikšmingą socialinę funkciją.

# 3 Patirtys mažau lyginamos tarpusavyje nei daiktai

Patirtys yra sunkiau palyginamos, paprastai kiekviena jų vertinama atskirai. Be to, mažai tikėtina, kad ilgalaikis pasitenkinimas patirtimi sumažės net ir palyginus ją su kitų turėta panašia patirtimi. Paprasčiau tariant, naujas automobilis dažniausiai džiugina tol, kol pamatome, kad draugas nusipirko geresnį, tačiau mes vis tiek džiaugiamės apsilankę koncerte, net jei draugas nuvyko į dar garsesnio atlikėjo koncertą (Carter, Gilovich).

# 4 Patirtys dažniausiai vertinamos per teigiamą prizmę

Kalbant apie patirtis, dar vienas ypatingas aspektas, kurį labai svarbu atsiminti – žvelgiant atgal, pagrinde prisimename malonias patirčių akimirkas. Net jei tuo metu tai nebuvo ypač malonu, kaip, pavyzdžiui, grumtynės su stingdančia baime prieš šuolį su virve, tačiau vėliau, žvelgiant į bendrą patirtį, visa tai prisiminti bus malonumu, nes mes lengvai įžvelgiame patirties gerąsias puses ir jos teikiamą naudą. Pavyzdžiui, atostogų kurorte metu užklupęs lietus gali skambėti kaip tikras košmaras, tačiau vėliau greičiausiai džiaugsimės, jog tai suteikė galimybę praleisti daugiau laiko su šeima ar geriau pažinti savo partnerį. Daug sunkiau surasti gerųjų pusių tokiose situacijose, kaip naujo telefono nuolatiniai gedimai. Be to, tokiais atvejais mes greičiausiai ne tik gailėsimės nusipirkę daiktą, bet ir to, kad nepirkome patirties.

Įdomu ir tai, jog psichologai nurodo, kad patirtys mums suteikia laimės ne tik paties veiksmo metu, bet ir laukimo laikotarpiu. Juk daug labiau jaudina kino teatre laukti filmo pradžios nei laukti, kol bus sutaisytas kompiuteris. Tai reiškia, kad patirtis gali suteikti laimės prieš, jos metu ir jai pasibaigus (Van Boven).

Mūsų patirtys daro mus tokiais, kokie esame, taigi, kodėl neišbandžius jų kuo daugiau?

Dovanok prisiminimus, kurie išliks visam gyvenimui – dovanok istorijas, o ne daiktus.