Mums sunku didžiąsias žiemos šventes įsivaizduoti be Kalėdų eglutės, tačiau ši tradicija Lietuvoje prigijo palyginti visai neseniai. Sužinokite, iš kur atkeliavo Kalėdų eglutės ir kokios su tradicijos lydėjo jos puošybą!
Kalėdų eglutės gimtinė – Vokietija
Kalbant apie pačias seniausias Kalėdų eglutės kilmės šaknis, sakoma, jog paprotys per šventes garbinti visžalius medžius atėjo dar iš pagonybės. Visžaliais augalais savo namus puošdavo Romos imperijos gyventojai – jie reiškė amžiną gyvybę ir manomai saugojo nuo piktųjų dvasių. Mūsų krašto protėvių amžinai žali medžiai buvo garbinami kaip viena iš gamtos dievybių. Bėgant amžiams, šventinės namų puošybos reikšmė keitėsi – krikščioniškoje adaptacijoje eglė tapo Šventosios Trejybės, o vėliau amžinojo gyvenimo simboliu.
Rašytiniuose šaltiniuose Kalėdų eglutė sutinkama nuo XVI a. Juose minima, jog Vokietijoje, Elzaso krašte, egzistavo paprotys ant Kalėdų stalo pastatyti nedidelę eglutę ir papuošti ją saldumynais bei obuoliais. Tad, ko gero, būtent iš šio krašto paprotys paplito po visą Vokietiją. XVII a. antrojoje pusėje eglutes imta puošti žvakutėmis, tačiau po kurio laiko šios praktikos atsisakyta dėl dažnai kylančių gaisrų.
365thingsiloveaboutfrance.com nuotr.
Pamažu papuošta Kalėdų eglutė paplito ne tik po visą Europą, tačiau ir po kitus žemynus.
Kalėdų eglutės atsiradimas ir gyvavimas Lietuvoje
Turbūt sunku patikėti, tačiau praėjusio amžiaus pradžioje apie Kalėdų eglutę Lietuvoje dar mažai kas žinojo, ypač kaimuose. Vis dėlto, šaltiniuose aptinkama, jog ir iki eglutės egzistavo paprotys per Kūčias kabinti rugių pėdą, o Mažojoje Lietuvoje Kalėdoms puošti namų duris eglės šakelėmis.
Paprotys puošti Kalėdų eglutę į Lietuvą atkeliavo per kaizerinę šalies okupaciją, Pirmojo pasaulinio karo metu. Vokiečių pareigūnai Lietuvoje Kalėdas šventė pagal savo papročius, o į miesteliuose vykdomas Kalėdų šventes pakviesdavo valsčių viršaičius, parapijų klebonus, mokytojus. Tad būtent per juos Kalėdų eglutės tradicija pirmiausiai paplito dvaruose, mokyklose bei bažnyčiose.
Pamažu įsivyravo ir tradicija Kalėdų eglutę puošti kiekvienuose namuose. Kadangi stikliniai žaisliukai būdavo brangi retenybė, eglutes tuomet dabindavo saldainiais, sausainėliais, obuoliais (vėliau ir mandarinais), šiaudiniais žaisliukais ar popieriaus karpiniais. Eglutės ypač džiugindavo vaikus, kurie šventiniu laikotarpiu nuskabydavo skanėstus ir smaguriaudavo puošmenomis.
Baltai.lt nuotr.
Įdomu tai, jog iš Lietuvos Kalėdų eglutes „išgyvendinti“ bandyta net du kartus. 1939 m., Vokietijos kariams aneksavus Klaipėdos kraštą, į vokišką palikimą Lietuvoje imta žiūrėti neigiamai. Tais pačiais metais Lietuvos vyriausybė uždraudė kirsti eglutes Kalėdoms, savo sprendimą argumentuodami žala, kurią prieš šventes patiria Lietuvos miškai. Tačiau eglutės puošimo tradiciją lietuvių šeimos jau buvo pamilusios. Be to, dėl greitai prasidėjusios valstybės okupacijos, nutarimas praktiškai neįsigaliojo.
Atėjus sovietinei okupacijai, Kūčias švęsti tapo nerekomenduotina, tad ir Kalėdų eglutės puošimui vietos nebeliko. Pagal slavišką paprotį, jos tapo Naujametinėmis eglutėmis, o ir papuošalai buvo rekomenduojami kitokie – raudonos penkiakampės žvaigždės viršūnėje, seniai šalčiai, kareiviai… Vis dėlto, šis periodas truko neilgai. Vėl buvo grįžta prie ankstesnių gardžių ir paprastų papuošimų, o valstybei modernėjant atsirado ir stiklinių, plastmasinių žaisliukų, blizgių ir elektrinių girliandų, kokiomis savo eglutes puošiame dabar.
Harborplayhouse.org nuotr.
Vis dar nežinote, ką artimiesiems padėti po savo Kalėdų eglute? Rinkitės iš daugiau nei 1000 įspūdžio dovanų:
Kalėdinės dovanos