Galvosūkių kambarių koncepcija į Lietuvą atkeliavo palyginti neseniai, tačiau netruko išpopuliarėti – smalsumo vedini žmonės buria komandas ir noriai leidžiasi „įkalinami“ ten, kur jų laukia visiška nežinomybė ir begalinis azartas, siekiant kuo greičiau išsiaiškinti kambario viduje slypinčias paslaptis ir ištrūkti. Sužinokite, kaip kilo idėja sukurti šią unikalią pramogą!
Idėja ir pirmieji kambariai
Pabėgimo kambariai gali būti puikus pavyzdys tiems, kurie teigia, jog kompiuteriniai žaidimai neatneša nieko gero: tokių kambarių koncepcija kilo būtent iš „pabėk iš kambario“ (angl. „escape the room“) tipo kompiuterinių žaidimų. Pirmąjį kambarį 2006 m. įkūrė grupė programuotojų Silicio slėnyje. Kambario užduotys buvo paremtos garsios detektyvinių romanų autorės Agatos Kristi kūrinių motyvais ir greitai tapo populiariu turistų traukos centru. Tais pačiais metais Honkonge tokio tipo pramoga buvo pradėta naudoti moksleivių stovyklose.
Nuo 2006 m. galvosūkių kambariai išplito Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Azijoje, kai kur pabėgimo žaidimu paverčiami ne tik kambariai, bet ir visi namai.
2014 m. ši pramoga atsirado ir pradėjo smarkiai populiarėti ir Lietuvoje. Kambariai gali būti teminiai, pvz. kalėjimas, beprotnamis, nusikaltimo scena, o jų esmė – per ribotą laiką, nenaudojant fizinės jėgos (nors ir pasitaiko, jog desperacijos apimti dalyviai imasi ardyti daiktus ar plėšti dekoracijas), pastebėti užuominas, išspręsti galvosūkius ir atrasti raktus ar kodus, padėsiančius atidaryti kambario duris.
Svarbu „įjungti“ kūrybiškumą, nes dažnai reikia suvokti asociacijas ar daiktus naudoti visai ne pagal tiesioginę paskirtį. Kambaryje ypač reikalingas komandinis darbas, tad ši pramoga yra ne tik smagi, tačiau gali ir daug atskleisti apie žmogų kaip komandos narį, padėti sustiprinti kolektyvą.