„Ar jau galiu ją pabučiuoti?“ – svarsto jis. „Kada gi jis mane pabučiuos?“ – galvoja ji. Bučinys – vienas aiškiausių (ir, be abejo, maloniausių) būdų parodyti savo jausmus kitam žmogui, tačiau bučinių būna įvairiausių, ir tai, kokie jie, kartais gali mums atskleisti daug daugiau nei žodžiai. Be to, ar kada susimąstėte, kodėl žmonės, kitaip nei daugelis kitų rūšių, jausmus reiškia būtent liesdamiesi lūpomis? Kviečiame sužinoti!
Kodėl žmonės bučiuojasi?
Žinoma, pirmiausiai į galvą ateinantis atsakymas yra „nes tai malonu“, tačiau yra ir kelios mokslininkų iškeltos teorijos, bandančios paaiškinti bučinių kilmę.
Vienas iš pagrindinių klausimų, kylančių mokslininkams – ar noras bučiuoti(s) yra įgimtas, ar įgytas. Kai kas sako, kad tai nėra instinktas, tačiau bučiuoti žmonės išmoko prieš tūkstančius metų, kai motinos sukramtydavo maistą ir jį iš burnos į burną perduodavo savo dantukų dar neturintiems kūdikiams. Vis dėlto, net ir išdygus dantims, motinos nenustodavo myluodamos bučiuoti savo mažylių.
Teoriją, jog bučiniai nėra instinktas, galima paremti ir tuo faktu, kad ne visi žmonės bučiuojasi – kai kuriose gentyse (apie 10% žmonių populiacijos) bučiniai yra, ar bent jau buvo iki asimiliuojantis su kitomis kultūromis, neegzistuojantis reiškinys.
Crazierlife.com nuotr.
Oponuojančioji pusė teigia, jog bučiavimasis yra instinktyvus, kadangi jį galima pastebėti ir gyvūnų pasaulyje.
Nors daugelis gyvūnų šiltus jausmus rodo pasitrindami nosimis, tačiau yra ir tokių, kurie bučiuojasi visai kaip žmonės. Pavyzdžiui, mažosios šimpanzės tai daro ypač dažnai ir dėl įvairių priežasčių: taip jos taikosi po kivirčų ir muštynių, rodo simpatiją, stiprina socialinius ryšius, o kartais ir visai kaip mes – bučiuojasi tiesiog, nes nori.
Indileak.com nuotr.
Pagal šiuo metu populiariausiai pripažįstamą teoriją, žmonės bučiuojasi tam, kad „apsiuostytų“ ir atpažintų tinkamą partnerį. Kai dviejų žmonių veidai yra taip arti vienas kito, jie apskeičia informacija, kuri padeda instinktyviai nujausti, ar su šiuo partneriu pavyks susilaukti stiprių palikuonių. Pavyzdžiui, moterys nesąmoningai mieliau renkasi tuos vyrus, kurių imuninės sistemos baltymai stipriai skiriasi nuo jų pačių – su tokiu partneriu vaikai gims turėdami stipresnį imunitetą.
Ir vis dėlto, daugybei žmonių nereikia kitokio paaiškinimo nei „tai yra malonu“. Žmogaus lūpose ir liežuvyje gausu nervinių galūnių, o dirginamos, šalia ir taip malonių simpatijos ar įsimylėjimo sukeltų jausmų, jos prideda dar šiek tiek svaigių pojūčių.
Naijakit.com nuotr.
Ką reiškia bučiniai?
Bučinių būna pačių įvairiausių ir beveik kiekvienas jų reiškia vienokią ar kitokią simpatiją, tačiau šiek tiek skirtingu lygmeniu. Tad kokį papildomą signalą koks bučinys siunčia?
-
- Bučinys į skruostą. Taip bučiuoti galima ir gerą draugą ar šeimos narį, parodant, jog esi artimas (o kartais ir iš pareigos), tačiau jei skruostą pabučiuoja galimas meilės objektas – tai ženklas, jog simpatija yra abipusė.
-
- Eskimo bučinys. Šis mielas pasitrinimas nosimis yra žaismingo ir stipraus įsimylėjimo ženklas.
-
- Bučinys į kaktą. Kai kurie vyrai juokauja, jog mylimąją į kaktą bučiuoja todėl, kad ji žemesnė ir taip patogiau. Iš tiesų, toks antrosios pusės bučinys reiškia ypatingą ryšį – ne tik meilę, tačiau ir begalinį norą bei pažadą rūpintis.
-
- Bučinys į ranką. Jei vyras, su kuriuo dar tik pradedate bendrauti, bučiuoja Jūsų plaštaką, vadinasi, jis rodo simpatiją, mandagumą, ir bando sužavėti savo džentelmeniškumu. Rankų bučiavimas tarp partnerių rodo pasitikėjimą, prisirišimą ir švelnumą.
-
- „Prancūziškas“ pasisveikinimas. Tai – netikras bučinys, kai du žmonės tiesiog glusteli skruostais. Jis reiškia mandagumą, tačiau ne artimą ryšį, tad vargu, ar kada nors taip elgiantis išvysite mylimuosius ar bent jau vienas kitam simpatizuojančius žmones.
-
- Bučinys į lūpas. Tai – arba labai stiprios simpatijos ženklas ir noras žengti toliau, arba kasdienis būdas priminti, jog esate ne tik geri draugai ar „kambariokai“.
- Prancūziškas bučinys. Aistra, aistra ir dar kartą aistra. Ką čia daugiau bepridursi?
Tauji365.in nuotr.
