Senolių išmintis byloja, jog, įsimylėjus kaštonų žydėjimo metu (o jie paprastai žydi gegužės mėnesį) ar pasibučiavus po žydinčiais kaštonais, meilė bus amžina. „Sako, reik įsimylėti, kol kaštonai nepražydo“ – taip dainuoja mums visiems puikiai žinomas trio „Liūdni slibinai“. Nors ir nežinia, kas čia teisus, tačiau aišku viena – visi sako, jog įsimylėti reikia pavasarį. Tad šiek tiek sušilus orams ir vis skaisčiau šviečiant saulei, Jums papasakosime apie pavasarišką meilės karštinę ir tai, jog įsimylėti – sveika!
Pavasario karštinės fenomenas
Poetų apdainuota ir amžių amžius masinanti mokslininkus – kartu su šiltais orais daugelį mūsų apima pavasario karštinė. Nors tai ir nėra medicininė diagnozė, tačiau, jei jaučiatės laimingesnis, veiklesnis ir kupinas energijos, o ryte nebeatidedate žadintuvo dar penkioms minutėms, gali būti, jog „užsikrėtėte“ ir Jūs.
Nenuostabu, jog pavasario karštinę lemia hormonų balansas mūsų organizmuose. Keičiantis metų laikams, mūsų akies tinklainė reaguoja į padidėjusį dienos šviesos kiekį. Ši informacija yra perduodama į mūsų smegenyse esančius suprachiazmatinius branduolius, o pastarieji kontroliuoja melatonino, miego hormono, gamybą. Pavasarį, pailgėjus dienai, melatonino gaminama mažiau, todėl pakyla nuotaika, jaučiamės mažiau mieguisti ir tiesiog spinduliuojame jėgomis. Geros nuotaikos prideda ir padidėjęs fizinis aktyvumas, ir vitaminas D, kurio gamybą skatina saulės spinduliai. Be to, sušilus orams daugelis imame darytis į priešingos lyties atstovus ir svajoti apie meilę ar bent jau romantišką nuotykį.
Kas mus skatina įsimylėti pavasarį?
Pavasaris – atsinaujinimo metas, o nauji potyriai skatina dar vieno hormono – dopamino – gamybą. Po pilkos ir niūrios žiemos viskuo vėl džiaugiamės taip, tarsi patirtume pirmą kartą: žaliuojantys medžiai ir pievos, spalvingi gėlių žiedai, gaivūs gamtos aromatai, šiltesnis oras ir netgi storus paltus nusimetę žmonės – viskas aplinkui stimuliuoja dopamino išsiskyrimą. Mūsų smegenys persisotina šiuo hormonu ir tampame tarsi apsvaigę iš laimės ir šiek tiek euforiški, o tai daro mus daug jautresnius galimam įsimylėjimui.
Ir vis dėlto, o kodėl ne? Apsidairykite aplinkui! Kavinėje, parke, sporto klube ar kokteilių bare – pažadame, pavasario karštine sergate ne tik Jūs! O jeigu jau turite antrąją pusę, tuomet… įsimylėkite iš naujo. Įsimylėjimo jausmas ir mylimo žmogaus artumas Jūsų laimingą pavasarį pavers dar laimingesniu. Žiūrėjimas į mylimą žmogų verčia širdį plakti greičiau, o ką jau kalbėti apie apsikabinimus ir bučinius – jie ne tik malonūs, tačiau ir naudingi Jūsų sveikatai bei savijautai!
Apsikabinimai
Mylimo žmogaus apkabinimą galėtume pavadinti galinga gydančia jėga ir tikriausiai neatsirastų tokių, kurie tam prieštarautų. Tyrimai rodo, kad apsikabinimai padeda ligų, depresijos ir streso!
- Švelnus apsikabinimo prisilietimas padeda sukurti pasitikėjimą ir saugumo jausmą, o tai padeda atviriau ir nuoširdžiau komunikuoti;
- Apkabinimai gali akimirksniu padidinti hormono oksitocino, kuris slopina vienatvės, izoliacijos ir pykčio jausmus, lygį;
- Laikant žmogų apkabinusi ilgesnį laiką, padidėja hormono serotonino lygis, o šis pakelia nuotaiką ir sukuria laimės pojūtį;
- Apsikabinimai stiprina imunitetą;
- Apsikabinimai kelia mūsų savigarbą: nuo pat gimimo, mūsų šeimos narių prisilietimai ir apkabinimai rodo mums, jog esame mylimi ir ypatingi, todėl savivertės ir prisilietimo pojūčiai išlieka įsirėžę mūsų smegenyse ir tuomet, kai esame suaugę;
- Apsikabinimai atpalaiduoja raumenis ir sumažina organizmo įtampą, todėl jie gali padėti atsikratyti skausmų;
- Apkabinimai padeda subalansuoti mūsų nervinę sistemą;
- Energija, kuria žmonės pasikeičia apsikabindami, yra gera investicija į santykius – ji skatina empatiją ir geresnį tarpusavio supratimą.
Bučiniai
Kaip ir apsikabinimai, bučiniai yra ne tik malonus mūsų jausmų mylimam žmogui atspindys – jie gali būti ir stipri gydanti jėga.
- Ilgi bučiniai yra naudingi mūsų kraujotakos sistemai: bučiuojantis pulsas ženkliai pagreitėja, o tai yra puiki treniruotė mūsų širdžiai ir kraujagyslėms;
- Po bučiavimosi plaučiai ima dirbti smarkiau – įkvepiame ne įprastų 20, o apie 60 kartų per minutę. Toks „vėdinimas“ yra gera prevencinė priemonė prieš plaučių ligas;
- Bučiniai, trunkantys ilgiau nei tris minutes, padeda nugalėti stresą ir jo pasėkmes;
- Tie, kurie ryte atsisveikina su savo mylimuoju bučiniu, gyvena ilgiau nei tie, kurie to nedaro;
- Bučiniai degina kalorijas! Tyrimai tvirtina, jog bent trys aistringi bučiniai per dieną padeda mesti svorį;
- Bučiuojantis naudojame apie 30 veido raumenų, o tai padeda išlaikyti veido tonusą. Aistringo bučinio sukeltas veido raumenų įsitempimas padeda išlyginti odą ir pagerina medžiagų apykaitą;
- Bučinių sukeltas oksitocino antplūdis sumažina nerimą ir padeda sustyguoti mintis.
Be to, bučiuotis yra gražu! Apsilankykite mūsų Pinterest albume, skirtame gražiausiems bučiniams:
Mylėkite ir būkite mylimi – tai yra raktas į laimingą, sveiką ir ilgą gyvenimą!
Jeigu norite savo mylimą žmogų pradžiuginti netikėta dovana, kviečiame rinktis iš daugybės romantiškų pasiūlymų:
Romantiškos dovanos