Praėjusiame įraše pasakojome Jums apie ne tik į žmonių atmintį, tačiau ir į istoriją įsirėžusias valdovų ir didikų meilės istorijas. Šiandien norime priminti tas, kurios buvo sugalvotos žmogaus, tačiau tapo kultiniais meilės ir ištikimybės simboliais.
Odisėjas ir Penelopė
Tai istorija, aprašyta Homero „Odisėjoje“ – vienoje žymiausių visų laikų epinių poemų. Manoma, jog poema sukurta apie VIIIa.pr.Kr., tad tikrai galima teigti, jog Odisėjo ir Penelopės meilės istorija nugalėjo laiko išbandymus. „Odisėja“ iš dalies yra kitos epinės poemos – „Iliados“ – tęsinys. Pirmojoje pasakojama apie dešimt metų trukusį legendinį Trojos karą, kur Odisėjas yra ne tik Itakės karalius, tačiau ir vienas sumaniausių bei stipriausių graikų karvedžių. „Odisėjoje“ pasakojama apie dar dešimt metų po Trojos karo trukusią Odisėjo kelionę namo į gimtąją Itakę.
Kadangi Odisėjas negrįžta daugybę metų, visi mano, jog jis miręs, o tokiu atveju jo žmona Penelopė – Itakės karalienė – lieka našlė. Odisėjoje rašoma, jog per dvidešimtį metų Penelopė turi atsiginti net 108 į jos vyro vietą ir Itakės karaliaus sostą pretenduojančių gerbėjų! Kandidatams į vyrus nekantraujant ir raginant pasirinkti vieną iš jų, Penelopė sugalvoja gudrybę. Ji paskelbia, jog vyrą išsirinks tada, kai baigs austi laidojimo drobulę Odisėjaus tėvui Laertui, tačiau trejus metus kiekvieną naktį nuardo po dalį audinio – tol, kol to nepamato ir jos neišduoda viena neištikima tarnaitė.
„Penelopė ir gerbėjai“, John William Waterhouse. 1912.
Wikipedia.org nuotr.
Deivei Atėnei pakreipus įvykius, Penelopė vis dėlto nusprendžia išsirinkti vieną iš gerbėjų, tačiau ji tai praneša būtent tą dieną, kai Itakę pagaliau pasiekia dvidešimt metų po pasaulį klajojęs Odisėjas. Vis dėlto, pastarasis didingai neįžengia į savo namus – Atėnė jį užmaskuoja kaip seną keliaujantį elgetą, kad jis galėtų neatpažintas pasiekti savo žmoną ir išsiaiškinti, ar ji ištekėjo už kito.
Penelopė kandidatams į savo vyrus skiria išbandymą – jos išrinktuoju taps tas, kuris sugebės iššauti strėlę iš Odisėjo lanko. Nors tai skamba paprastai, tačiau nė vienas kandidatas nesugeba to padaryti, mat Odisėjas buvęs išskirtinai stiprus ir visiems kitiems tiesiog neužtekę jėgų. Tuomet lanką paima užsimasakvęs Odisėjas – visi juokiasi iš „senuko“, tačiau, be abejo, jis sugeba iššauti strėlę. Kyla panika, Odisėjas nusimeta maskuotę ir, kaip pridera senovės Graikijoje, su nedidele pagalba išžudo visus savo žmonos gerbėjus.
Iliustracija iš G.Schwab rinkinio „Gražiausios Antikos legendos“ („Die schönsten Sagen des klassischen Altertums“). 1882.
Wikimedia.org nuotr.
Nors Odisėjas ir pasirodo visa savo galybe, tačiau Penelopė ne iš karto patiki, jog tai iš tiesų jis – ji baiminasi, kad tai gali būti vienas iš dievų, perėmęs Odisėjo pavidalą. Ji sugalvoja paskutinį išbandymą – įsako savo tarnui pernešti lovą iš miegamojo į vestuvių kambarį. Odisėjas užginčija tokį paliepimą: kadaise jis pats pagamino tą lovą, todėl puikiai žino, jog ji negali būti pajudinta, nes viena jos koja yra gyvas, į žemę įaugęs alyvmedis. Po tokio pareiškimo Penelopė pagaliau patiki, jog jos mylimas vyras iš tiesų grįžo namo po dvidešimties metų. Mylimiesiems pagaliaus susivienijus, pasakojimas pasibaigia – tai viena iš nedaugelio meilės istorijų, kurios baigiasi ilgai ir laimingai.
Turbūt dėl abiejų įsimylėjėlių atkaklumo ši istorija išliko tokia populiari daugiau nei du tūkstančius metų, o dėl savo dvidešimt metų trukusių pastangų likti ištikimai, Penelopė tapo tikro moters atsidavimo savo vyrui simboliu.
Romeo ir Džiuljeta
Turbūt mažai kam dar reikia pristatinėti legendinę Šekspyro Romeo ir Džiuljetos istoriją, juk šie vardai tapo beveik bendriniu visų romantiškų įsimylėjėlių porų apibūdinimu. Vis dėlto, artėjant Valentino dienai prisiminkime, kuo ši istorija jau kelis šimtmečius taip žavi kiekvieną jautrią širdį.
Verona, Italija. Dvi turtingos ir įtakingos šeimos – Montegiai ir Kapulečiai – nekenčia vieni kitų ir tai žino visi. Kartais jie net susiduria atviroje kovoje dėl šimtmečius besitęsiančios nesantaikos. Kodėl jie pešasi? Turbūt niekas jau nebežino, tačiau nei viena, nei kita šeima nėra pasiruošusi užkasti karo kirvį. Turbūt svarbiausias faktas šioje istorijoje yra tai, jog Romeo yra Montegis, o Džiuljeta – Kapuleti.
C.Danes ir L.DiCaprio modernioje B.Luhrmann interpretacijoje, 1996m. filme „Romeo + Juliet“.
Theredlist.fr nuotr.
Tad kaipgi priešai nuo prigimties Romeo ir Džiuljeta susitinka? Pirmiausia Romeo nelaimingai susižavi Kapulečio (Džiuljetos tėvo) dukterėčia Rozalina ir tai suteikia jam tiek liūdesio, jog Benvolijus, Romeo pusbrolis, ir Merkucijus, Romeo bičiulis, įtikina šį slapta patekti į Kapulečių pokylį – galbūt ten jis galės pasimatyti su savo mylimąja. Romeo sukaupia drąsą ir pasirodo pokylyje, tačiau čia jis sutinka Džiuljetą ir akimirksniu pamiršta savo jausmus Rozalinai. Kai Tebaldas, Džiuljetos pusbrolis, išsiaiškina, jog jų namuose yra Montegis, jis nori čia pat užmušti Romeo, tačiau, nenorėdamas savo namuose pralieto kraujo, jį sulaiko Džiuljetos tėvas. Po pokylio Romeo slapčia įsibrauna į Kapulečių vaisių sodą ir nugirsta, kaip stovėdama prie savo lango Džiuljeta prisiekia jam savo meilę, nepaisant šeimų neapykantos. Tuomet Romeo jai pasirodo ir įsimylėjėliai nutaria kitą dieną slapčia susituokti. Juos sutuokia vienuolis Laurencijus, kartu tikėdamasis, jog santuoka padės suvienyti šeimas.
„Romeo ir Džiuljeta“, Ford Madox Brown. 1870.
Wikipedia.org nuotr.
Tuo tarpu vis dar įtūžęs Tebaldas iškviečia Romeo į dvikovą, bet pastarasis, po vedybų laikydamas Tebaldą savo giminaičiu, atsisako. Tebaldo akiplėšiškumo ir Romeo pasidavimo įžeistas Merkucijus pats stoja į kovą prieš Tebaldą, o kai Romeo bando juos sulaikyti, Merkucijus mirtinai sužeidžiamas. Tuomet Romeo apakina neapykanta ir kaltė, ir jis užmuša Tebaldą. Už šį nusikaltimą Romeo ištremiamas iš Veronos be galimybės sugrįžti. Paskutinę naktį Veronoje Romeo slapta praleidžia su Džiuljeta, o po to palieka miestą.
Nesuprasdamas tikrosios Džiuljetos liūdesio priežasties, jos tėvas nusprendžia ją ištekinti už Grafo Pari ir, kad ir kaip mergina prašo atidėti santuoką, niekas nesutinka to padaryti. Viltį praradusi Džiuljeta apsilanko pas vienuolį Laurencijų, o šis jai pasiūlo vaistą, kurio pagalba vestuvių rytą ji atrodys tarsi mirusi, išvengs vedybų ir galės pabėgti su Romeo. Vienuolis pažada išsiųsti žinią Romeo ir pranešti jam apie planą. Vakarą prieš vedybas Džiuljeta išgeria vaisto, ryte yra palakoma mirusia ir nugabenama į šeimos kriptą.
R.Samuolytė ir G.Ivanauskas Oskaro Koršunovo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“.
Teatrai.lt nuotr.
Vienuolio pasiuntinys nepasiekia Romeo, tačiau jis sužino, kad Džiuljeta mirė. Sielvarto sudaužyta širdimi, Romeo iš vaistininko nusiperka nuodų ir nukeliauja į kriptą pas savo mylimąją. Čia jis susiremia su grafu, atėjusiu apraudoti Džiuljetos, ir kovoje jį nužudo. Tuomet Romeo atsigula šalia mylimosios, išgeria nuodų ir miršta. Pasibaigus vaistų poveikiui prabudusi Džiuljeta atranda savo mylimą Romeo negyvą, ir tuomet, nenorėdama gyventi be jo, susivaro durklą į širdį.
Montegių ir Kapulečių šeimos susitinka kriptoje ir randa Romeo, Džiuljetą bei grafą negyvus. Suvokę, kiek kainavo jų neapykanta, jie nutraukia kovą ir paskelbia amžiną taiką.
Šiais laikais skeptikai mėgsta pasišaipyti iš Romeo ir Džiuljetos istorijos, mat Džiuljetai buvę vos trylika, o Romeo, nors tikslus jo amžius nenurodomas, irgi buvęs dar paauglys. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad veiksmas vyksta viduramžiais, kai šešiolikos metų netekėjusi mergina jau buvo laikoma senmerge, tad šitoks amžius vedyboms tuo metu laikytas normaliu. Bet kokiu atveju, Romeo ir Džiuljeta – nemarūs uždraustos meilės simboliai, savo tragiška istorija jaudinantys kiekvieną romantišką sielą.
Artėjant Valentino dienai ieškote originalaus būdo pasveikinti savo mylimą žmogų? Galime Jums padėti!