Tikriausiai kiekvienas iš mūsų galėtų papasakoti bent keletą įdomių meilės istorijų – savo, draugų, pažįstamų ar garsenybių, tačiau yra tokių (visai nesvarbu, tikrų ar išgalvotų), kurios tampa legendomis. Artėjant Valentino dienai, kviečiame Jus prisiminti įspūdingiausius ir gražiausius romanus, kurių aistros tebekaitina romantikų kraują po šimtų ar net tūkstančių metų!
Markas Antonijus ir Kleopatra
Kleopatra gimė karališkoje šeimoje – priklausė Egipto valdovų Ptolemėjų dinastijai, tad jau nuo pat gimimo jai buvo nulemta vadovauti. Keletą metų ji valdė kartu su savo tėvu, o vėliau visa valdžia atiteko jai vienai. Jos pirmasis politinis sąjungininkas, Romos valdovas Julijus Cezaris, tapo jos meilužiu ir pirmojo sūnaus tėvu.
Markas Antonijus gimė Romoje, garsių politikų šeimoje, tačiau jaunystės metus jis praleido gana nerūpestingai. Dėl savo palaido gyvenimo būdo, jis gerokai prasiskolino ir todėl pabėgo į Graikiją, kur įstojo į kariuomenę ir gana greitai pakilo karjeros laiptais – iš dalies dėl savo talento, iš dalies dėl artimų ryšių su Julijumi Cezariu. Augant galiai, Antonijus susivienijo su būsimu Romos valdovu Oktavianu.
Antonijus ir Kleopatra, Lawrence Alma-Tadema, 1885.
Wikipedia.org nuotr.
Marko Antonijaus ir Kleopatros istorija labiau panaši į dramatišką muilo operą nei į realybę. Kai Julijus Cezaris buvo nužudytas, Markas Antonijus tapo vienu iš trijų vyrų, toliau valdžiusių Romą. Norėdamas užtikrinti Egipto ištikimybę, jis kvietė Kleopatrą susitikti – ši du kartus atsisakė, o trečiąjį, kai jie pagaliau pasimatė, pakerėjo Marką Antonijų savo žavesiu. Šaltiniai teigia, jog Antonijus buvo vyresnis už Kleopatrą beveik dvidešimčia metų, tačiau tai nesutrukdė tarp jų įsižiebti aistrai.
Neilgai trukus įsimylėjėliai susituokė, tačiau, be abejo, tai nepatiko pirmajai Marko Antonijaus žmonai. Ji suorganizavo išpuolį prieš Oktavianą ir suvertė kaltę Markui Antonijui. Norėdamas ištaisyti žalą, pastarasis bandė grįžti pas pirmąją žmoną, bet ši greitai mirė. Tuomet jis pabandė eiti kitu keliu – siekdamas išgelbėti santykius su Oktavianu, jis vedė jo seserį. Kleopatra apie šią neištikimybę išgirdo vos dvi savaitės prieš susilaukiant Marko Antonijaus dvynių, tačiau, nepaisant to, ir toliau rėmė savo mylimąjį. Tuo metu Markas Antonijus ėmė abejoti Oktaviano lojalumu – jis paliko jau besilaukiančią jo seserį ir grįžo pas Kleopatrą. Įtūžęs Oktavianas paskelbė karą Antonijui ir Kleopatrai, kai tuo metu Egipte jie vienas kitam prisiekė ištikimybę. Dėl savo gyvybės išsigandusi Kleopatra pasislėpė būsimame kape ir paskleidė gandus, kad ji jau esanti negyva. Oktavianui triuškinamai laimint, Antonijus nusižudė, tikėdamas, kad Kleopatra pasielgė taip pat. Tai sužinojusi ir bijodama patekti Oktaviano nelaisvėn, Kleopatra iš tiesų atėmė sau gyvybę – manoma, jog ji tyčia išprovokavo kobros įgėlimą.
Antonijus ir Kleopatra (R. Burtonas ir E.Teilor) legendiniame 1963m. filme „Kleopatra“.
Imdb.com nuotr.
Ši istorija atlaikė tūkstantmečių išbandymus. Egzotiškas dviejų senojo pasaulio valdovų romanas atkeliavo iki mūsų laikų tiek istorinių šaltinių, tiek grožinės literatūros, operos, filmų, televizijos serialų pavidalu, apie šį romaną dramą sukūrė net pats Viljamas Šekspyras.
Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė
Barbora Radvilaitė gimė apytiksliai 1520m., tuo metu, kai Radvilų giminė Lietuvoje buvo ypač įtakinga. Ji buvo išsilavinusi, mokėjo keletą kalbų, be to, turėjo puikų sudėjimą ir buvo laikoma viena gražiausių savo meto moterų. Dėl politinių tikslų, 1537m., pagal dviejų šeimų sutartį, Barbora Radvilaitė buvo ištekinta už Stanislovo Goštauto, tuometinio įtakingiausio LDK didiko sūnaus. 1542m., mirus vyrui, Barbora Radvilaitė grįžo į tėvų namus Vilniuje.
Žygimantas Augustas – neabejotinai vienas garsiausių Lietuvos valdovų. Iš savo tėvo Žygimanto Senojo jis paveldėjo LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus sostą. Italų kilmės motinos Bonos Sforzos dėka, Žygimantas Augustas buvo išaugintas vakarietiška dvasia, gerų manierų, išsilavinęs. 1543m. jis vedė Austrijos imperatoriaus dukterį Elžbietą Habsburgaitę, kuri mirė praėjus vos porai metų po vedybų.
Žygimantas Augustas pristato rūmams Barborą Radvilaitę. J.Mateika.
Panal.blog.tut.by nuotr.
Sakoma, jog Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas susitiko Radvilų namuose. Neilgai trukus jie pamilo vienas kitą ir pradėjo slaptai susitikinėti. Karaliaus nurodymu, tam, kad jis bet kada galėtų aplankyti savo mylimąją, iš jo rūmų į Radvilų dvarą buvo įrengtas slaptas perėjimas. Pasakojama, jog įsimylėjęs Žygimantas Augustas iš Vakarų Europos atgabeno meilės paukščių – gulbių – ir apgyvendino juos po Barboros Radvilaitės namų langais Neries saloje.
Nors ir buvo stengtasi meilę laikyti paslaptyje, tačiau greitai apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės santykius pasklido gandai. Jie sukėlė nerimą karališkajai giminei ir visiems lenkų didikams – tai buvo neprotingas politinis sprendimas. Ne gana to, jog Žygimantas Augustas ves ne kitos šalies didikę, o savo pavaldinę, baimintasi ir tuo pačiu sustiprėsiančios lietuviškos Radvilų giminės įtakos. Radvilų giminė, nors iš pradžių susirūpinusi dėl grėsmės Barboros garbei ir liepusi baigti slaptus susitikimus, vis dėlto rėmė mintį, kad ji ištekėtų už karaliaus. Tokiu būdu, 1547m. Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė buvo slapta sutuokti Vilniuje. Ši santuoka buvo neįtikėtinas reiškinys – tai buvo pirmoji iš meilės susituokusi karališkoji pora Lietuvos ir Lenkijos istorijoje.
Praėjus trejiems metams, Žygimantas Augustas nugalėjo savo motinos ir lenkų didikų pasipriešinimą ir išdrįso viešai įteisinti savo slaptą santuoką, 1550m. Krokuvos katedroje Barbora buvo iškilmingai karūnuota. Deja, šiai istorijai nebuvo lemta baigtis laimingai – Barbora sunkiai susirgo ir, nepraėjus nė metams po karūnavimo, mirė. Žygimantas Augustas įvykdė jos paskutinį norą – palaidojo ją gimtajame Vilniuje, Vilniaus katedros kriptoje. Nors po žmonos mirties Žygimantas Augustas vedė dar kartą, tačiau su savo trečiąją žmona niekada negyveno ir iki pat mirties gedėjo savo mylimosios Barboros.
Barboros Radvilaitės mirtis. Józef Simmler, 1860.
Wikipedia.org nuotr.
Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas – vienas garsiausių ir įspūdingiausių visoje Lietuvos istorijoje. Jų kova dėl uždraustos meilės tapo legenda, dominusia tiek istorikus, tiek menininkus, ir dar šiandien jaudinančia kiekvieną tikrą romantiką.
Meilės istorijos įkvėpė Jus parodyti jausmus savo mylimam žmogui? Išrinkite tokią Valentino dienos dovaną, kuri sukurs nepamirštamų akimirkų dviese!