Šventės, kurias šiandien laikome savaime suprantamomis, turi ilgą ir įdomią istoriją. Gimtadieniai savo kelią pradėjo nuo religinių ritualų Senovės Egipte ir Romoje, vardadieniai – siekiant pagerbti šventuosius, o šiandien abi šios tradicijos virto progomis džiaugtis gyvenimu, artimaisiais ir dovanomis. Kviečiame leistis į kelionę po pasaulio papročius ir atrasti, kaip šios šventės tapo tuo, ką kiekvienas mūsų laikome tradicija.
Iš religinių ritualų į šeimos šventę
Gimtadienio šventės ištakos siekia tūkstantmečius. Senovės Egipte, maždaug 3000 m. pr. Kr., jos buvo skirtos tik faraonams – valdovo karūnavimo diena laikoma jo kaip Dievo gimimu. Tradicija vėliau išplito ir tarp romėnų, kurie gimtadienį vadino „dies natalis“ ir suvokė kaip religinę apeigą, skirtą jį globojančiai dvasiai. Tą dieną romėnai aukodavo, degindavo smilkalus, gamindavo ritualinius pyragus, dėvėdavo baltus drabužius.
Ilgainiui ši tradicija plito ir tarp paprastų žmonių, o tikrasis šiandien mums pažįstamas gimtadienio formatas susiformavo XVIII a. Vokietijoje. Būtent čia gimė torto su žvakėmis paprotys, kuris netruko pasklisti po visą Europą ir pasaulį.
Lietuvoje gimtadienių šventimo tradicija pradėjo ryškiau formuotis XX amžiuje. Vakarų kultūros įtaka skatino gimtadienių populiarėjimą, o sovietmečiu, kai religija buvo represuota ir vardadienių minėjimo paprotys silpnėjo, vis svarbesnė tapo pasaulietinė gimtadienio šventė. Prie šventimo formos daug prisidėjo Vakarų pasaulio įvaizdžiai iš filmų, literatūros bei popkultūros, įtvirtinę šiandien neatsiejamus simbolius: tortą su žvakėmis, dovanų teikimą ir linkėjimus.
Įdomiausi gimtadienių papročiai aplink pasaulį
Vienas ryškiausių gimtadienių simbolių visame pasaulyje – tortas su žvakutėmis. Ši tradicija kilo dar Senovės Graikijoje, kur apvalūs pyragai buvo kepami mėnulio deivei Artemidei pagerbti. Ant jų uždegtos žvakės simbolizavo mėnulio šviesą, o kylantys dūmai buvo tarsi maldų ir linkėjimų pasiuntiniai dievams. Bėgant amžiams ši idėja transformavosi į šiandieninį paprotį – sugalvoti norą ir užpūsti žvakes ant gimtadienio torto.
Gimtadienių šventimo tradicijos pasaulyje labai įvairios – nuo spalvingų desertų iki pašėlusių papročių. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje ant vaikų gimtadienių stalų karaliauja fėjų duona – baltos duonos riekelės, pateptos sviestu ir apibarstytos spalvotais pabarstukais. Meksikoje ši šventė neapsieina be triukšmingo „la mordida“ ritualo, kai jubiliatui, pirmą kartą paragavus torto, jo veidas sumurdomas į patį desertą. Meksikiečių fiestose taip pat dažnai sutinkama pinjata – pakabinama saldumynų talpykla, kuri daužoma su lazda siekiant, kad pabirtų joje esantys skanėstai.
Europoje gimtadienių šventės taip pat turi savų ypatumų: Vokietijoje ar Graikijoje nelaimę pritrauktų sveikinimai prieš tikrąją gimimo dieną, o Italijoje dovanos turi būti atidaromos iš karto, dovanotojo akivaizdoje. Azijoje tradicijos kitokios – Vietname amžius skaičiuojamas ne nuo gimimo dienos, o nuo Naujųjų metų, todėl visi kartu pasensta metais tik per Tết šventę. Tuo tarpu Šiaurės Korėjoje gimtadieniai, sutampantys su šalies vadų mirties dienomis, apskritai negali būti švenčiami.
Kas svarbiau – gimtadienis ar vardadienis?
Vardadienių tradicija atsirado dar tada, kai gimtadieniai buvo skirti tik išrinktiesiems. Iš pradžių jie buvo glaudžiai susiję su graikų dievų ir krikščionių šventųjų pagerbimu, o laikui bėgant įgavo ir praktinę reikšmę – bažnyčios bei valstybinės institucijos vardadienių kalendoriais nustatydavo, kurie vardai laikytini tinkamais. Šiandien ši šventė jau nebėra taip stipriai susijusi su religija – vardadieniai tapo labiau asmeninės tapatybės švente.
Tačiau kokia vardo dienų reikšmė mūsų šalyje? Lietuvoje vardų istorija siekia senovę, kai žmonės turėjo tik vienanarį įvardijimą, t. y., vadinosi tik vardais. Buvo tikima magiška vardo galia – manyta, kad jis gali suteikti gyvūno, augalo ar gamtos jėgų savybių. Vis tik, XVI a., po Tridento bažnyčios susirinkimo, įsivyravo taisyklė žmones krikštyti tik šventųjų vardais, todėl tautiniai senieji vardai beveik išnyko ir buvo vartojami tik krikštavardžiai, kurie dominavo daugiau nei tris šimtmečius.
XIX a. tautinio atgimimo laikotarpiu, kartu su susidomėjimu Lietuvos istorija, į kasdienybę sugrįžo kunigaikščių ir kunigaikštienių vardai – Algirdas, Vytautas, Birutė, Danutė. Taip pat vis plačiau imta vartoti ir kitus senuosius lietuviškus vardus, tad jų ėmė stigti. XX a. trečiajame dešimtmetyje imti skelbti tautinių vardų kalendoriai, tačiau dėl perrašinėjimų ir kopijavimų, poreikio plėsti vardų sąrašus, dalis vardų buvo iškraipyti ar net išgalvoti – taip atsirado vardų, neturinčių aiškios kilmės, pavyzdžiui, Zulelė ar Sytis.
Daugelyje Europos šalių vardo diena iki šiol laikoma tokia pat svarbia kaip gimtadienis. Pavyzdžiui, Graikijoje rengiamos didelės puotos ir atvirų durų vakarėliai, Lenkijoje – dovanojamos gėlės, saldumynai ar net didesnės dovanos. Broliukai latviai vardadienius laiko itin reikšmingais ne tik juos triukšmingai švęsdami – Latvijos vardadienių kalendorius reguliariai atnaujinamas, o naujus vardus į jį gali pasiūlyti kiekvienas, tereikia kreiptis į Valstybinį kalbos centrą. Tuo tarpu kai kuriose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, Estijoje ar Švedijoje, ši tradicija yra kuklesnė – dažniausiai apsiribojama žodiniu pasveikinimu ar gėlės žiedu.
Nuo afrikietiškų sveikinimų iki unikalių vakarienių
Dovanos yra tai, be ko turbūt neįsivaizduojamas nė vienas gimtadienis. Tačiau šis šventės simbolis gali būti taip pat be galo įvairus ir įdomus. Šiuolaikinės dovanų mados jau seniai pakeitė praktiškus, buityje ar ūkyje panaudojamus daiktus. Ar teko matyti kažkur Afrikoje nufilmuotą personalizuotą vietinių gyventojų sveikinimą? O gal matėte tokį, tik su kuria nors lietuviška socialinių tinklų įžymybe? Gimtadienio dovanos jau seniai išaugo iš materialių daiktų, o dovanojimo kultūra tapo labiau orientuota į potyrius, naujas patirtis, pramogiškumą.
Įspūdžio dovanų parduotuvės „Laisvalaikio dovanos“ rinkodaros vadovė Santana Markūnaitė-Maslovė pastebi: „Šiemet į įspūdžių parduotuves užsukantys klientai, ieškantys dovanos artimųjų gimtadieniui, dažniausiai renkasi unikalius gurmaniškus potyrius, tokius kaip didelio populiarumo sulaukusi komiška vakarienė ar vakarienė restorane su magijos šou elementais. Pirkėjai taip pat teiraujasi superautomobilio vairavimo, SPA ritualų, masažų, ekstremalių dovanų, poilsio su nakvyne. Įdomu tai, kad dažnu pasirinkimu tampa šuoliai su virve ar parašiutu.“
Apklausos rodo, jog žmonės vis labiau nori gauti ne daiktines, o patyrimines dovanas. Žmonių lentynos ir taip perkrautos dulkančiais prietaisais, o ekonominė situacija leidžia patiems lengvai įsigyti buityje reikiamų priemonių. Vis tik ne visi save palepina pramogomis, poilsiu, tad būtent tokios dovanos karaliauja gimtadienio dovanų pasirinkimuose.
Ieškai idealios gimimo dienos dovanos? Atrask įspūdžio dovanas – poilsio ir pramogų kuponus, kurie tikrai nedulkės lentynose ir taps įsimintina patirtimi.