Ką taip atsargiai kramto tas korėjietis? Turbūt glitų, besiraitantį aštuonkojo čiuptuvą, įnirtingai kimbantį į liežuvį bei gomurį – tradicinis delikatesas… O kas taip gardžiai traška burnoje? Mmm… skrudintas tarakonas, populiarus Kambodžos gyventojų užkandis. Tokie gurmaniški stebuklai šokiruoja didžiąją pasaulio dalį, tačiau Jums jų nesiūlysime. Apsistokime ties kuo nors paprastesniu – kuo nors tokio, ko nereikia ieškoti už tūkstančių kilometrų, tačiau ir tokio, kas kartais neatrodo ar neskamba taip, jog norėtumėte tai dėtis į burną.
Huffingtonpost.com nuotr.
Austrės
Valgomoji austrė – upių žiotyse gyvenantis moliuskas. Italijoje, Prancūzijoje bei dar keletoje pasaulio valstybių austrės laikomos tikru delikatesu, o jų paragauti galima daugybėje restoranų visame pasaulyje. Nors yra ir įvairių apdorojimo būdų, tačiau austrės dažniausiai patiekiamos šviežios. Tiesą sakant, tokios šviežos, kad net gyvos!
Valgymo procesas vyksta taip: imate aštrų peiliuką ir atsargiai atveriate kriauklę. Viduje išvystate pilkšvą težų darinį – savo gurmaniškąjį tikslą. Tuo pačiu peiliuku nupjaustote austrės raumenis (kad galėtumėte ištraukti, mat jais ji laikosi tvirtai įsikibusi į savo „būstą“), merkiate glitų padarėlį į padažą, o galbūt tik apšlakstote citrinos sultimis, ir dedate į burną. Atsargiai kramtote. Jaučiate, kaip austrė lėtai slysta gomuriu ir pagaliau baigia gyvenimą Jūsų skrandyje…
Susiviliojote paragauti? Griebkite už parankės savo bičiulį ir apsilankykite austrių degustacijoje!
Keptas ėriukas
Ėriena – iki 12 mėnesių amžiaus paskerstų avyčių mėsa. Lietuvoje ji vartojama gana retai, tačiau pasaulyje yra labai populiari – turbūt todėl, jog ši mėsa yra dietinė ir labai sveika. Ėrienos patiekalai – įspūdingi ir prabangūs, tačiau galime pasiūlyti šį tą dar įspūdingesnio: visą keptą ėriuką!
Kairėje – Roeselienraimond.wordpress.com nuotr.
Įsivaizduokite – aplinkui platūs golfo laukai ir ramybė, Jus supa artimiausių žmonių kompanija, o restorano virėjai atneša tik ką išdarinėtą, šviežią ėriuką ir pamauna ant iešmo. Ėriuko kūnelis lėtai sukasi ore virš grilio, tarsi amžinai sustingęs šuolyje. Praeina kiek laiko ir, dar visai neseniai smagiai lakstęs ganykloje, jis – dailiai apskrudęs visu gražumu guli ant Jūsų pietų stalo. Išsirenkate norimą kūno dalį ir ragaujate – tikra puota! Susidomėjote?
Ėriuko kepimas
Sraigės
Apie jas daug pasakoti nereikia – juk dar būdami visai maži susipažįstame su lapu lėtai šliaužiančia ir smalsiai „rageliais“ aplinką tiriančia sraige. Tačiau tik daug vėliau sužinome, jog šias ramias sodo gyventojas prancūzai mielai meta į puodą, patiekia ant stalo ir su pasigardžiavimu kerta it didžiausią delikatesą.
Valgomos yra pačios paprasčiausios vynuoginės sraigės, kurių pavasarį galima sočiai prisirinkti Lietuvos pakelėse. Žinoma, iš karto nuo žemės paimtų jų iš kiauto nesiurbsi – reikia išvalyti ir paruošti. Tikrai bus kuo užsiimti, nes teks išvalyti sraigių žarnyną ir keletą kartų apvirti vis keičiant gleivėmis tampantį vandenį (nepatikėsite, kiek daug gleivių gali turėti viena maža sraigutė!). Jeigu proceso viduryje visko nemesite neatlaikius nervams ar skrandžiui, galų gale galėsite pasigaminti ką nors gardaus.
Jei norite išvengti tokių vaizdų, tačiau susidomėjote, dėl kokio skonio žmonės taip stengiasi, kviečiame Jus paragauti tradicinių burgundiškų sraigių.
Gurmaniška kelionė į Burgundiją