Valentino diena pasaulyje

Vyras suorganizuoja romantišką pasimatymą, nuperka gėlių, saldainių, galbūt šampano, o moteris puošiasi ir stengiasi iš naujo sužavėti savo mylimąjį – daugmaž taip įsivaizduojame Valentino dienos minėjimą Lietuvoje. Visame pasaulyje vyrauja panašios tradicijos, tačiau kai kuriose šalyse ši šventė turi labai savitų minėjimo akcentų.

Slovėnija

Šiais laikais Slovėnijoje vasario 14-oji jau švenčiama kaip meilės diena, tačiau anksčiau jos atitikmuo buvo kovo 12-oji. Buvo manoma, jog šią dieną vyksta paukščių tuoktuvės, ir, kaip jos liudininkai, žmonės privalo basomis pereiti per dažnai dar sušalusią žemę. Prieš daugybę metų gyvavo ir kitas smagus paprotys – žmonės apsirengdavo kaip nuotakos, jaunikiai ir vestuvių svečiai ir eidavo per kaimus prašydami dovanų. Romantinę reikšmę Slovėnijoje turi ir vasario 22-oji bei birželio 13-oji.

Japonija

Japonai – kaip visada originalūs. Apskritai meilės srityje japonų moterys laikomos gana drovios ir susikausčiusios, tačiau Valentino dieną čia iniciatyvos imasi būtent jos. Yra įprasta, jog Valentino dienos proga moterys dovanoja vyrams šokoladą. Yra keletas skirtingų šokolado rūšių: „giri-choco“ yra dovanojamas vyrams be jokių romantiškų paskatų – tai būdas parodyti dėmesį tėčiui, broliui ar kolegai darbe; „honmei-choco“ yra šokoladas, dovanojamas mylimajam. Kai kurios moterys šį šokoladą gamina namie ir sakoma, jog vyrams, gaunantiems tokį šokoladą, ypač pasisekė. Pastaruoju metu imta gaminti ir „tomo-choco“ – šokoladą, kurį moterys dovanoja savo draugėms.

Aštuoniasdešimtajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje Japonijos šokolado gamintojai sugalvojo sėkmingą akciją ir taip įvedė dar vieną tradiciją – vasario 14-ąją dėmesiu pasimėgavę vyrai po mėnesio – kovo 14-ąją – atsilygina savo mylimoms moterims. Ši šventė pavadinta „Baltąja diena“, o jos metu vyrai moterims dovanoja saldainius, papuošalus ir t.t.

8_b

Pietų Korėja

Korėjiečiai perėmė meilės švenčių minėjimo tradicijas iš Japonų: Valentino dieną moterys sveikina vyrus, o Baltąją – vyrai moteris. Tačiau Korėjos gyventojai neapsiribojo tik dviem šventėmis, balandžio 14-ąją jie ėmė švęsti „Juodąją dieną“. Šios šventės metu vieniši korėjiečiai renkasi restoranuose su kitais vienišais draugais ir valgo specialų patiekalą – makaronus su juodųjų pupelių padažu. Vieni sako, kad taip švenčiamas viengungiškas gyvenimo būdas, kiti – jog tai yra savotiškas vienatvės apraudojimas. Pietų Korėjoje savotiškai paminima kiekvieno mėnesio 14-ta diena, pavyzdžiui, gegužę Rožių – diena, birželį – Bučinių diena, gruodį – Apkabinimų diena…

Estija ir Suomija

Šiose šalyse Valentino diena yra ne meilės, o draugystės diena. Draugai keičiasi atvirukais ir dovanomis, drauge leidžia laiką. Vis dėlto, šią dieną gana dažnai pasitaiko ir sužadėtuvių.

Danija ir Norvegija

Valentino diena į šias valstybes atkeliavo iš Vakarų ir tik neseniai tapo populiari, tačiau danai ir norvegai vis tiek sugebėjo „išrasti“ išskirtinę tradiciją. Valentino dieną vyrai moterims anonimiškai siunčia „Gaekkebrev“ – juokingus trumpus meilės eilėraštukus. Kaip užuomina apie siuntėją, po eilėraštuku padedama tiek taškų, kiek siuntėjo varde yra raidžių. Moteris turi atspėti, kas yra tas siuntėjas – jeigu atspėja, per Velykas iš jo gauna šokoladinį kiaušinį, o jei ne, šokoladinį kiaušinį siuntėjui lieka skolinga pati.

shutterstock_74272468

Anglija

Kadangi Angliją galima vadinti Valentino dienos gimtine, čia širdelių, atvirukų ir saldainių kultas ypač aktyvus, be to, yra išlikusių ir išskirtinių papročių.

Prieš keletą šimtmečių Anglijoje Valentino dienos išvakarėse vienišos moterys prie savo pagalvės prisegdavo penkis lauro lapus – po vieną kiekviename kampe ir vieną centre. Buvo tikėtasi, kad šis burtas sapne parodys būsimą vyrą. Dabar šis paprotys beveik išnykęs, tačiau kartais vis dar galima išvysti jo apraiškų.

Anglijoje, Norfolko grafystėje, gyvuoja kita unikali Valentino dienos tradicija. Čia „egzistuoja“ veikėjas, vardu Džekas Valentinas – savotiškas meilės dienos Kalėdų senelio atitikmuo: Valentino dienos išvakarėse jis slapta palieka vaikams skanėstų ir mažų dovanėlių. Nors nėra žinoma, iš kur kilo tokia tradicija, tačiau, perduodama iš kartos į kartą, ji išliko gana populiari ir šiais laikais.