Ką nuveikti laisvą vakarą su draugais? Kur savo mylimąją ar mylimąjį nusivesti į pasimatymą? Dažnai atsakymas būna labai paprastas – į kiną. Vos daugiau nei prieš šimtmetį atsiradę kino teatrai per stebėtinai trumpą laiką sugebėjo tapti viena populiariausių laisvalaikio praleidimo vietų visame pasaulyje, tad šiandien kviečiame sužinoti, kada buvo atidarytas pirmasis kino teatras pasaulyje ir kada žiūrint filmą imta valgyti spragėsius.
Kino teatro istorija pasaulyje
Žvelgiant į kino teatrų atsiradimą pasaulyje, atrodo, jog jiems tiesiog atėjo laikas. Pirmasis užfiksuotas vaizdo demonstravimas vyko 1894-ųjų birželį JAV – C. F. Dženkinsas savo sukurtu projektoriumi rodė filmą savo šeimai, draugams bei žurnalistams. 1895 m. gruodį Prancūzijoje, broliai Liumjerai atvėrė pirmąjį pasaulyje kino teatrą „The Cinématographe Lumière“. 1896 m. liepą pirmasis kino teatras įkurtas ir JAV.
Galima sakyti, jog kino teatrai atsirado dar prieš atsirandant pačiam kinui. Pirmieji kino teatruose rodomi filmai vaizdavo vieną statišką sceną, tik vėliau imta į vieną filmą komponuoti keletą scenų ir jomis pasakoti istoriją. Dar vėliau imta tą pačią sceną filmuoti skirtingais kampais. Iki XX a. 2 dešimtmečio kinas buvo nebylus, tad kino teatrai samdydavo pianistus, kurie akompanuodavo filmams pritaikytus kūrinius seanso metu. Spragėsiai kino teatre pirmą kartą pasiūlyti 1912-aisiais, metais anksčiau, nei kad buvo parodytas pirmasis pilnametražis filmas.
Nors pirmiei filmai nebuvo ypatingai įdomūs ir nepasižymėjo įtraukiančiu siužetu, tačiau judantys paveikslėliai buvo naujovė, masinusi daugybę žmonių, tad XX a. pradžioje visame pasaulyje ėmė atsidarinėti vis daugiau kino teatrų. Kino teatrų populiarumą lėmė ir tai, jog ši pramoga buvo pigi, tad ji ypač imponavo dirbančiajai klasei, neišgalinčiai sau leisti brangių teatro bilietų. 1922-aisiais kino teatruose pradėti naudoti oro kondicionieriai – tai sukūrė papildomą komforto pojūtį.
Pirmasis „drive-in“ tipo kino teatras buvo atidarytas dar 1933 m., tačiau populiarumo viršūnę tokie teatrai pasiekė 1950-1960-aisiais. „Drive-in“ teatrų idėja labai paprasta – tai automobilių stovėjimo aikštelės su didžiuliu ekranu. Jie buvo ypač dažni JAV – čia bumo metu jų buvo tūkstančiai. Šie kino teatrai traukė žiūrovus dėl įvairių priežasčių – šeimos džiaugėsi, galėdamos filmus žiūrėti su mažais vaikais, poros mėgo automobilio suteikiamą privatumą, o ir apskritai, idėja būti tuo pačiu ir kino teatre, ir savoje erdvėje, žavėjo daugelį. Nors „drive-in“ kino teatrų populiarumo viršūnė jau praėjo, tačiau jie neišnyko – šimtai jų veikia visame pasaulyje šiltojo sezono metu.
XX a. 7 dešimtmetyje smarkiai paplito kino teatrai „suaugusiems“, kuriuose buvo rodomi pornografiniai filmai. Nors jau tada industrijos populiarumą smarkiai paveikė VHS namų sistemų atsiradimas, o vėliau ir kitos technologijos, tačiau tokių užslėptų kino teatrų pasaulyje galima rasti ir šiandien.
Atsirandant vis geresnei namų vaizdo įrangai, kino teatrai susidūrė su sunkumais. Siekdami išlaikyti populiarumą, jie ėmė siūlyti vis patogesnes kėdes, aukštesnę vaizdo ir garso kokybę, kokybišką 3D vaizdą, daugiau ir geresnio maisto bei gėrimų, tad, nors kino teatrai ir nebėra savo populiarumo viršūnėje, tačiau vis dar sėkmingai išsilaiko ir traukia kinomanus visame pasaulyje.
Kino teatrai Lietuvoje
Kino teatrų srityje Lietuva neatsiliko nuo pasaulio – čia kinas pirmą kartą rodytas 1897-ųjų liepą, seansas vyko Vilniaus Botanikos sodo koncertų salėje. Nors bilietai ir nebuvo pigūs, tačiau judančių vaizdų pasaulis sutraukdavo nemažai lankytojų. Vis dėlto, tikro kino teatro Lietuvoje dar nebuvo kurį laiką, o filmai visoje šalyje rodyti atsitiktiniuose pastatuose, ant sienos pakabinus didelę baltos medžiagos skiautę.
Pirmasis kino teatras Lietuvoje buvo atidarytas 1905 metais Vilniuje, Didžiosios gatvės kiemelyje esančiame name. Kadangi susidomėjimas kinu buvo tikrai didelis, per keletą metų kino teatrai buvo atidaryti daugelyje didesnių Lietuvos miestų, o mažuose miesteliuose ir kaimuose filmai vis dar buvo rodomi įvairiausiose tam bent kiek tinkamose vietose.
Sovietmečiu kinas buvo stipriai lankytinas, tačiau jis buvo dar viena iš propagandos skleidimo priemonių – buvo rodomi sovietiniai filmai, organizuojami nemokami propagandinių filmų seansai.
Po nepriklausomybės atgavimo, kino teatrai Lietuvoje sėkmingai atgijo naujam gyvenimui. 2003 m. į Lietuvą atkeliavo pirmasis kino teatrų tinklas „Forum Cinemas“, 2010 m. mus pasiekė ir „Multikino“. Modernių kino centrų plitimas lėmė tai, jog imta uždarinėti senuosius kino teatrus, tačiau kai kurie jų išliko, o daugelis persiorientavo į kitą auditoriją – ėmė rodyti nekomercinį kiną, rengti ir dalyvauti įvairiuose kino festivaliuose.
Kad ir kaip jauku būtų filmus žiūrėti namie, tačiau, reikia pripažinti, kino teatre patiriami įspūdžiai – nepakartojami. Dovanokite gerus įspūdžius kine sau ir savo brangiems žmonėms:
Į kiną!